Globos įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVŪNŲ GLOBOS, NAUDOJIMO IR LAIKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2010 m.                       d. Nr.

Vilnius

(Žin.,1997, Nr. 108-2728;2000, Nr. 61-1808;2001, Nr. 99-3521;2003, Nr. 74-3418;2004, Nr. 25-753)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų globos,naudojimo ir laikymo įstatymą ir išdėstyti jį taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMAS

2010 m.                      Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato valstybės institucijų ir savivaldybių kompetenciją, užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, be priežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, be šeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kitų neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.

2. Tais atvejais, kai Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitas gyvūnų gerovės ir apsaugos sąlygas, yra taikomos tarptautinių sutarčių sąlygos, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3. Laukinių gyvūnų gerovei ir apsaugai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bandomasis gyvūnas – eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams veisiamas, auginamas, naudojamas ar numatomas naudoti gyvūnas.

2. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdos ar buto ribų.

3. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

4. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

5. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.

6. Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.

7. Gyvūno laikymas  gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.

8. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar laiko tretiesiems asmenims priklausantį gyvūną už atlyginimą arba nemokamai

9. Gyvūno nugaišinimas  gyvūno nužudymas veterinariniais preparatais.

10. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.

11. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

12. Gyvūno žudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.

13. Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.

14. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugos teikėjas(toliau – paslaugos teikėjas) – veterinarijos gydytojas, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą dokumentą, kuriuo suteikiama teisėženklinti ir registruoti gyvūnus augintinius.

15. Gyvūnų gerovė –optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.

16. Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.

17. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų globa ir (ar)laikinąja gyvūnų globa.

18. Gyvūnų globos namai – ne pelno įstaiga, turinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi kol nugaiš, išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti, bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol bus išleisti į laisvę.

19.Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, ar jo mišrūnas.

20.Laikinoji gyvūnų globa – asmens veikla, skirta bešeimininkio ar bepriežiūrio gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti ir gyvūno savininkui ar laikytojui nustatyti laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.

21. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.

22. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius, ar jo mišrūnas.

23. Prekiautojas gyvūnais– Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintas asmuo, turintis teisę pirkti gyvūnus ir juos parduoti.

24. Skerdimas – apsvaiginto maistinio gyvūno žudymas,nuleidžiant kraują.

25.Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo irkitais ūkininkavimo tikslais.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

3 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių kompetencija

Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą, pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija(toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija(toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės.

1. Vyriausybė:

1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;

2) teikia reikiamą valstybės paramą gyvūnų gerovei ir apsaugai užtikrinti;

3) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;

4) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) tvirtina kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles.

3) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžiojimo reikalavimus;

4) kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina prekybos laukiniais gyvūnais taisykles;

5) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos;

6) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

3. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis dėl ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos;

3) nustato gyvūnų augintinių (kačių,šunų ir šeškų) ženklinimo ir registravimo tvarką;

4) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4.Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) pagal kompetenciją užtikrina gyvūnų globos, naudojimo ir laikymo reikalavimus;

2)atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo taisykles visuomeninio transporto priemonėmis.

6. Švietimo ir mokslo ministerija:

1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrąsias programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

7. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos:

1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicininė pagalba,dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;

2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:

1) įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityse;

2) tvirtina ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimus ir kontroliuoja šių reikalavimų įgyvendinimą;

3) nustato skerdžiamų ir kitu būdu žudomų gyvūnų apsaugos reikalavimus ir kontroliuoja šių reikalavimų įgyvendinimą;

4) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja šių reikalavimų įgyvendinimą, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;

5) tvirtina kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašus;

6) tvirtina pavojingų šunų įvežimo,įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus;

7)tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams ir kontroliuoja šių reikalavimų įgyvendinimą;

8) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus ir kontroliuoja šių reikalavimų įgyvendinimą;

9) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;

10) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir jų atlikimo tvarką;

11) rengia gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybių teritorijose taisyklių  aprašą;

12) organizuoja ir kontroliuoja gyvūnų augintinių (kačių, šunų ir šeškų) ženklinimą ir registravimą;

13) tvirtina gyvūnų augintinių registravimo ir ženklinimo paslaugos teikėjų mokymo programą ir išduoda dokumentą, kuriuo suteikiama teisė ženklinti ir registruoti gyvūnus augintinius.

14) nustato ir tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą,sportinius rezultatus naudojimo reikalavimus;

15) kontroliuoja vežamų gyvūnų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą;

16) informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis apie gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus;

17) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

9. Savivaldybės:

1) rengia gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti ir laikyti gyvūnus, išskyrus laukinius;

2) tvirtina gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse savivaldybės teritorijoje taisykles ir kontroliuoja šių taisyklių įgyvendinimą;

3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;

4) pagal poreikį steigia gyvūnų globa užsiimančias biudžetines, viešąsias įstaigas ir (ar) jas finansuoja;

5) pagal poreikį steigia gyvūnų augintinių kapines ir organizuoja tokių kapinių priežiūrą;

6) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, ir prekiauti pavojingais šunimis ir vykdo pavojingų šunų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;

7) organizuoja pavojingų šunų paėmimą ir laikinąją globą;

8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

10. Šio straipsnio 2–4, 8 ir 9 dalyse nurodytos institucijos pagal kompetenciją kreipiasi į apylinkės teismą su ieškiniu, siekdamos užtikrinti šio įstatymo nustatytus gyvūnų gerovės reikalavimus.

4 straipsnis.Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas

1. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.

2. Žiauriu elgesiu su gyvūnu (gyvūnais),jų kankinimu laikomi šie veiksmai:

1) sąmoningas gyvūno padarymas bešeimininkiu ar bepriežiūriu;

2) veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina;

3) gyvūno gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

4) gyvų gyvūnų naudojimas taikiniams;

5) gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms;

6) zoofiliniai veiksmai su gyvūnais;

7) gyvūnų skerdimas neapsvaiginus;

8) gyvūnų operavimas be nejautros;

9) veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.) ar gyvūnų fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą,išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos;

10) gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimas, išskyrus teisės aktuose leidžiamas medžiagas ar numatytus atvejus;

11) gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei, naudojimas;

12) gyvūnų dresavimas, juos erzinant ar kitais skausmą ir baimę sukeliančiais būdais, verčiant pranokti gyvūnų įgimtus gebėjimus arba naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones;

13) gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą;

14) gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei;

15) gyvūnų laikymas jų rūšį,amžių, fiziologiją ir elgseną neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

16) nesirūpinimas gyvūno sveikata ir gerove, būtinos veterinarinės pagalbos laiku nesuteikimas;

17) netinkamų, žalingų gyvūno laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnui;

18) nepakankamas gyvūno šėrimas ar girdymas;

19) poilsio gyvūnui nesuteikimas, atsižvelgiant į gyvūno fiziologinius poreikius;

20) gyvūnų naudojimas kitų gyvūnų maistui, išskyrus atvejus, kai toks maistas yra būtinas pagal maitinamų gyvūnų biologiją;

21) gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų vežimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

22) gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jei dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;

23) kačių ir šunų žudymas,siekiant gauti jų kailį, mėsą ar kitas kūno dalis;

24) kačių ir šunų mėsos, kailių ar jų dirbinių gamyba, eksportas, importas ir prekyba;

25) laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jei šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje;

26) gyvūno savininko ar laikytojo leidimas ar sąlygų sudarymas šios dalies 1–23 punktuose nurodytiems veiksmams atlikti;

27) kiti veiksmai, sukeliantys gyvūno žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūno sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus;

3. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

4. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kankinančių gyvūnus ar žiauriai besielgiančių su gyvūnais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti. Teismo sprendimu taip pat gali būti numatytas draudimas asmeniui, patrauktam atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnu ar gyvūno kankinimą, laikinai ar nuolat laikyti gyvūną.

5 straipsnis. Veiksmai nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu

1. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:

1) akvakultūros gyvūnų gaudymas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

2) gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

3) pagal specialias programas kastruotų kačių paleidimas į laisvę.

4) gyvūnų kastravimas;

5) gyvūnų nužudymas, likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės ir aplinkos apsaugos tikslais,vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

6) gyvūnų nužudymas neatidėliotinais atvejais, kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias;

7) kitų poveikio priemonių,nutraukiančių grėsmę, taikymas gyvūnui ar gyvūno nužudymas, kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui;

8) gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius preparatus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami;

9) deratizacija ir dezinsekcija;

10)bandymų su gyvūnais atlikimas, turint Valstybinės maisto ir veterinarijostarnybos išduotą leidimą.

2. Nugaišintigyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu veterinarijos felčeris.

3. Esant šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytoms aplinkybėms, kai veterinarijos gydytojo pagalba nėra galima, arba kitais teisės aktuose numatytais ypatingais atvejais, gyvūnus nužudyti gali kitas asmuo.

4. Šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip,kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. Pasirenkamas toks gyvūno žudymo būdas kuris:

1) sukeltų greitą sąmonės netekimą ir mirtį;

2) prasidėtų stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigtųsi etapu, sukeliančiu galutinę ir tikrą mirtį.

5. Prieš pašalindamas gaišeną, atsakingas asmuo turi įsitikinti, kad gyvūnas yra nugaišęs.

6 straipsnis. Skubaus teisminionagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka

1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2–4, 8 ir 9 dalyse dalyse nurodytos institucijos, gyvūnų globėjai, nustatę, kad dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ar gyvūno kankinimo jam gresia suluošinimas ar žūtis teikia apylinkės teismui ieškinį.

2.Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ieškinį, per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno: palikimo gyvūno laikytojui, paėmimo skersti,parduoti, perdavimo kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinimo. Teismas, nusprendęs paimti gyvūną skersti, parduoti,perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti,nustato, kad sprendimas būtų skubiai įvykdytas.

3. Iki to laiko, kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio ar kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui, ir policijos pareigūnui, jei būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną, ir perduoti jį gyvūnų globėjui.

TREČIASIS SKIRSNIS

GYVŪNŲ LAIKYMAS, REGISTRAVIMAS, ŽENKLINIMAS, GYDYMAS

7 straipsnis. Gyvūnų laikymas

Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal jų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus,užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė, sukelianti nepatogumo jausmą, skausmą arkančią.

8 straipsnis. Gyvūnų registravimasir ženklinimas

1. Atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojamiir ženklinami pagal jų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktųreikalavimus.

2. Gyvūnai augintiniai (katės, šunys ir šeškai) privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.

3. Gyvūnų augintinių registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Žemės ūkio ministerija, tvarkymo įstaigos – valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

9 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų įvežimas,įsigijimas, veisimas, laikymas, registravimas, ženklinimas, dresavimas, prekybajais bei jų paėmimas

1. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai,išskyrus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomi koviniai šunys, jų mišrūnai ir pavojingų šunų mišrūnai, kurie negali būti toliau veisiami.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos laikomiems koviniams šunims, jų mišrūnams ir pavojingų šunų mišrūnams taikomos tos pačios laikymo nuostatos, kaip ir pavojingiems šunims.

3. Pavojingi šunys į Lietuvos Respubliką įvežami, įsigyjami, laikomi, veisiami, ženklinami ir registruojami, dresuojami, jais prekiaujama, laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.

4. Pavojingų šunų savininkai privalo draustis civiline atsakomybe už jam priklausančio pavojingo šuns tretiesiems asmenims padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pavojingo šuns savininko civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 15.000 eurų kiekvienam draudžiamajam įvykiui.

5. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis,privalo turėti savivaldybės nustatyta tvarka išduotus leidimus.

6. Draudžiama išduoti šio straipsnio 5 dalyje nurodytus leidimus asmenims:

1) jaunesniems negu 18 metų;

2) įrašytiems į sveikatos priežiūrosįstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

3) teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

4) gyvenantiems kartu su asmenimis,nurodytais šios dalies 2 ir 3 punktuose.

7. Pavojingo šuns savininkas turi užtikrinti, kad šuns globa nebus patikėta asmenims, išvardytiems šio straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose.

8. Kai nustatomi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo,veisimo, pardavimo reikalavimų pažeidimai, savivaldybė privalo savivaldybės nustatyta tvarka paimti pavojingą šunį ir perduoti jį laikinai globoti gyvūnų globėjui, kol atsiradę pažeidimai bus pašalinti.

9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju paimtas pavojingas šuo kelia realią grėsmę žmonėms ar kitiems gyvūnams, jis gali būti nugaišinamas.

10. Pavojingo šuns savininkas privalo kompensuoti išlaidas, susijusias su šuns paėmimu, laikymu bei nugaišinimu, kai būtina nugaišinti šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju pavojingą šunį;

11. Dresuoti pavojingus šunis gali tik asmenys, turintys dresuotojo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą,išduotą gyvūnų laikytojus vienijančios atitinkamos asociacijos.

10 straipsnis. Gyvūnų gydymas

1. Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu kitaip nenustato teisės aktai.

2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims.

3. Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros atliekamos tik nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GYVŪNŲ VEISIMAS, PREKYBA, VEŽIMAS

 

11 straipsnis Gyvūnų veisimas

1. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis.

2. Asmenys, užsiimantys gyvūnų augintinių veisimu komerciniams tikslams, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.

3. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius gyvūnų augintinių veisimu komerciniams tikslams, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys.

4. Perduodant gyvūnus augintinius (katę, šunį ar šešką) kitam savininkui šie gyvūnai turi būti paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

5.Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis.

6. Draudžiama kryžminti skirtingų laukinių rūšių gyvūnus, taip pat laukinių ir gyvūnų augintinių rūšių gyvūnus, išskyrus pagal patvirtintas programas vykdomus mokslinius eksperimentus.

7. Kitų gyvūnų veisimas vykdomas pagal jų veisimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

12 straipsnis. Gyvūnų vežimas

1. Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų bereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Transporto priemonėse, konteineriuose gyvūnams pagal jų dydį ir planuojamos kelionės pobūdį turi būti skiriama pakankamai ploto ir aukščio. Vežant skirtingų rūšių, taip pat sužeistus ar ligotus gyvūnus jie turi būti atskirti vieni nuo kitų.

2. Ilgų kelionių sausumos transportu metu turi būti daromos pertraukos gyvūnams pašerti, pagirdyti ir pailsinti.

13 straipsnis. Prekyba gyvūnais ir kitoks jų perdavimas

1. Prekyba atskirų rūšių gyvūnais turi būti vykdoma vadovaujantis jų prekybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais savivaldybių nustatytose vietose.

2. Prekiautojai gyvūnais, teisės aktuose nustatytais atvejais privalo turėti gyvūnų prekybai naudojamos patalpos veterinarinį patvirtinimą.

3. Draudžiama parduoti ar kitaip perleistinuosavybės teisę į gyvūnus iki 16 metų amžiaus asmenims be tėvų (globėjų)sutikimo.

4. Draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BEŠEIMININKIAI IR BEPRIEŽIŪRIAI GYVŪNAI

14 straipsnis. Bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai

1. Savivaldybės teritorijoje sugautų bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų bei bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų, apie kuriuos praneša juos sulaikę asmenys, negalintys laikyti šių gyvūnų, laikinąją globą organizuoja savivaldybės.

2. Savivaldybės įgyvendina bešeimininkių kačių ir šunų populiacijų mažinimo (kastravimo) programas.

3. Gaudant bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus turi būti užtikrinama, kad gaudomi gyvūnai kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų.

4. Draudžiama gaudyti kastruotas, ir pažymėtas išoriniu žymeniu bešeimininkes kates, išskyrus atvejus, kai yra įtarimų, kad šie gyvūnai augintiniai serga ar yra suluošinti.

15 straipsnis.Savivaldybių organizuojama bešeimininkių ir bepriežiūrių laikinoji gyvūnų globa

1. Visi bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai augintiniai, kurių gaudymą organizuoja savivaldybės arba apie kuriuos praneša juos sulaikę asmenys, negalintys laikyti bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų augintinių, turi būti perduodami globoti gyvūnų globėjams, bešeimininkiai ar bepriežiūriai ūkiniai gyvūnai – kitam galinčiam laikinai globoti ūkinį gyvūną ūkinių gyvūnų laikytojui.

2. Pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui, gyvūnai neatlygintinai atitenka jį globojusiam asmeniui.

16 straipsnis.Reikalavimai gyvūnų globėjams

1. Gyvūnų globėjai privalo atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.

2. Gyvūnų globėjai gyvūnams laikyti gali steigti gyvūnų globos namus arba perduoti gyvūnus laikyti kitiems asmenims pagal sutartis, kuriose nustatomi gyvūnų laikymo terminai, sąlygos ir atsakomybė.

3. Gyvūnų globėjai privalo:

1) patikrinti kiekvieno pas jį patekusio gyvūno sveikatos būklę, įvertinti jotolimesnio laikymo galimybę, užtikrinti reikiamos veterinarinės pagalbos suteikimą, gyvūnų skiepijimą.

2) patikrinti gyvūno ženklinimą, kad būtų nustatytas gyvūno savininkas, o jį nustačius,nedelsiant jį informuoti apie surastą gyvūną;

3) užtikrinti informacijos apie laikomus bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus viešą skelbimą;

4) ieškoti gyvūnams naujų savininkų, naujiems savininkams suteikti visą reikiamą informaciją apie gyvūną, gyvūno sveikatos būklę, jo priežiūrą bei gerovės užtikrinimą;

5) suteikti gyvūnams laikymo sąlygas, kurios nekeltų grėsmės jų sveikatai ir gerovei.

4. Gyvūnųglobėjams draudžiama veisti gyvūnus.

5. Gyvūnų globėjai interneto svetainėse viešai teikia einamųjų metų ketvirčio gyvūnų apskaitos ataskaitas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS REIKALAVIMAI

17 straipsnis. Laukinių gyvūnų gaudymas,laikymas

1. Laukinių gyvūnų gaudymą, laikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

18 straipsnis. Gyvūnų naudojimaseksperimentams ir kitiems mokslo tikslams

1. Eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.

2. Bandymus su gyvūnais atlikti draudžiama, jei reikiamus tikslus galima pasiekti taikant alternatyvius mokslinius metodus.

3. Bandymai, galintys sukelti bandomajam gyvūnui skausmą, turi būti atliekami naudojant nuskausminimo priemones, išskyrus, kai:

1) nuskausminimas bandomąjį gyvūną traumuoja labiau nei pats bandymas;

2) nuskausminimo priemonių taikymas prieštarauja bandymo tikslams.

4. Leidimus atlikti bandymus su gyvūnais išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Gyvūnų naudojimo eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams Etikos vertinimo komisijos prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, sudarytos iš Vyriausybės įgaliotų institucijų ir organizacijų atstovų, teikimu. Gyvūnų veisimą, laikymą ir jų naudojimą eksperimentams ir kitiems mokslo tikslams kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

19 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir kiaušinių gemalų žudymas

1. Ūkiniai gyvūnai skerdyklose laikomi,svaiginami, skerdžiami, laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

2. Skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

3. Asmeniniam vartojimui ne skerdyklose skerdžiami ūkiniai gyvūnai prieš skerdimą turi būti apsvaiginami teisės aktuose nustatytais metodais ir skerdžiami laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Reikalavimas apsvaiginti gyvūnus prieš skerdžiant netaikomas asmeniniam vartojimui ne skerdykloje skerdžiant triušius ir paukščius, išskyrus Ratitae antbūrio paukščius.

4. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai,paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 val. amžiaus ir kiaušinių embrionai turi būti žudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išvengiamo išgąsčio, skausmo, arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.

20 straipsnis. Gyvūnų dresavimas

1. Dresuojant gyvūnus turi būti užtikrinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, laikymasis.

2. Dresuoti tretiesiems asmenims priklausančius gyvūnus gali fiziniai asmenys, turintys dresuotojo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, išduotą gyvūnų laikytojus vienijančios atitinkamos asociacijos.

3. Įstaigos,įmonės ir organizacijos tarnybiniais tikslais laikančios ir naudojančios gyvūnus, atsižvelgiant į laikomų gyvūnų rūšį ir tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų paskirtį, privalo parengti tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimo programas. Tarnybiniais tikslais naudojami gyvūnai turi būti dresuojami nepažeidžiant šio įstatymo, nuostatų.

21 straipsnis. Cirko gyvūnai bei gyvūnų dalyvavimas reklamoje, pramoginiuose ir kituose renginiuose

1.Cirko su gyvūnais veikla privalo atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir toks cirkas turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą veterinarinį patvirtinimą.

2.Cirko valdytojai, filmų, reklamų kūrėjai, parodų, varžybų ir kitų renginių organizatoriai apie numatomus renginius, kurių metu bus naudojami gyvūnai,privalo informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir savivaldybę,kurios teritorijoje numatomi renginiai su gyvūnais.

3. Naudojant gyvūnus reklamai, parodoms, pramogoms, varžyboms, cirko pasirodymams, filmų kūrimui ir kitiems renginiams turi būti laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

4. Draudžiama dovanoti gyvūnus kaip prizus parodų, mugių, varžybų ir kitų renginiųmetu.

5. Draudžiama eksponuoti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius, nevisaverčius hibridus su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ASMENS TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ, GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Asmens teisės ir pareigos

1. Asmuo turi teisę:

1) globoti gyvūnus ir propaguoti gyvūnų globą, humanišką elgesį su gyvūnais;

2) reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, žiauriai besielgiantys su gyvūnais ar kankinantys gyvūnus.

2. Asmuo privalo pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius, bepriežiūrius gyvūnus, pranešti kompetentingoms institucijoms apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo atvejus.

3. Gyvūnų laikytojai privalo:

1) nuolat rūpintis gyvūno sveikata, gerove ir apsauga;

2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą reikalavimų;

3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei,sveikatai ar turtui;

4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

4. Gyvūnų globėjai:

1) gauti su gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimu susijusią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų;

2) įtarus gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus reikalauti iš kompetentingų valstybės ar savivaldybės institucijų atlikti patikrinimus ir dalyvauti šiuose patikrinimuose;

3) bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės institucijomis sprendžiant gyvūnų gerovės ir apsaugos, žiaurumo prieš gyvūnus prevencijos klausimus.

5. Gyvūnų savininkai ar laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių, šeškų ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

6. Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdami turi pranešti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jei šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones.

7. Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gyvūno augintinio savininkas,nebegalintis suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną augintinį kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, išimtiniais atvejais gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo.

23 straipsnis.Įstatymo vykdymo priežiūra ir atsakomybė už jo pažeidimus

1. Šio įstatymo reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę:

1) įeiti į gyvenamąsias ar kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai sutikus savininkui, arba turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;

3) reikalauti iš gyvūnų laikytojų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gyvūnų sveikatingumo,gerovės ir apsaugos klausimais;

4) teikti pranešimus, pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus;

5) taikyti administracinio poveikio priemones;

6) perduoti gyvūnus laikinai globai ir organizuoti gyvūnų paėmimo procedūrą.

24 straipsnis. PasiūlymasVyriausybei

Vyriausybė ir jos įgaliotos valstybės institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2016 m.sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ