Klaipėda

GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO KLAIPĖDOS MIESTE
TAISYKLĖS

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-408

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklės (toliau – taisyklės) galioja tik Klaipėdos mieste ir jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, tarnybų, susietų su gyvūnų priežiūra, struktūra, veikla bei kitus specifinius klausimus.
2. Gyvūnų laikymo taisyklės parengtos pagal šiuos šalyje galiojančius norminius aktus:

2.1. Lietuvos respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą Nr. VIII-500;

2.2. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999-06-21 įsakymą Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių”;

2.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001-11-12 įsakymą Nr. 390/498 „Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos”;

2.4. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymą Nr. 130 ,,Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo”.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

3. Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

4. Savininko valda – jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).

5. Uždara savininko valda – jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei aptvertas žemės plotas, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.

6. Atvira savininko valda – neaptverta savininko žemės valda.

7. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

8. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

9. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

10. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, aitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.

11. Bendro naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, jei nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

12. Voljeras – aptverta vieta gyvūnams laikyti, užtikrinanti jų izoliavimą.

13. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių laikymu rūpinasi žmogus.

14. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.

15. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.

16. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti gyvūnai (domestikuoti) ar jaukinami gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.

17. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.

18. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

19. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitiems tikslams.

20. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

21. Beglobiai gyvūnai – be savininko priežiūros palikti gyvūnai.

22. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai ar gyvybei.

23. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.

24. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

25. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

26. Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūnų globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

27. Gyvūnų vedimas – trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į kitą.

28. Gyvūnų vedžiojimas – ilgalaikis buvimas,vaikščiojimas apibrėžtoje teritorijoje.

29. Identifikavimas – laikomų gyvūnų žymėjimas išoriniu žymėjimo žymekliu ar implantu –mikroschema.

30. Registratorius –organizacija, turinti savivaldybės suteiktą teisę vykdyti gyvūnų registraciją Klaipėdos mieste,arba savivaldybės įgaliotas fizinis ar juridinis asmuo,atsakingas už taisyklingą gyvūno įregistravimą ir leidimų išdavimą.

31. Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys,administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos,uždaros akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).

32. Administravimas –administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai,būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.

II. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

33.  Šios taisyklės draudžia:

33.1. padaryti gyvūną benamiu;

33.2. bepateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

33.3. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant, nušaunant,užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

33.4. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

33.5. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;

33.6. mokyti ir dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;

33.7. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;

33.8. laikyti netinkamomis tai gyvūno rūšiai sąlygomis,laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto,voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

33.9. laikyti bute daugiau nei vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių;

33.10. laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrų virtuvių, arba jų vidaus taisyklės nenumato kitaip).

33.11. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;

33.12. naudoti benamius (beglobius)gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų;

33.13. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas,išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

33.14. naudoti šunis, kates maistui;

33.15. naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių,pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį,vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes;

33.16. leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose,mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės,arba įstaigos vadovui leidus) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu “šunis vedžioti draudžiama” (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį).

33.17. vežti liftu kartu gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės;

33.18. laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo įstaigose, poilsio namuose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, taip pat bendrabučiuose, išskyrus tuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos. Išimties tvarka leidimus laikyti gyvūnus išduoda Klaipėdos miesto Maisto ir veterinarijos tarnyba;

33.19. šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių patalpas,parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas, jei jų vidaus taisyklės nenumato kitaip;

33.20. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių;

33.21. vedžioti bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), išskyrus tam tikslui įrengtas vietas.

33.22. daugiabučiame name laikyti ūkinės paskirties, laukinius bei pavojingus gyvūnus;

33.23. vežti miesto viešuoju transportu gyvūnus, išskyrus tuos, kurie vežami specialioje taroje, vadovaujantis gyvūnų vežimo taisyklėmis;

33.24. gyvūnus,taip pat šunis ir kates, išleisti vienus įd augiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą,gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu,antsnukiu, ar be jų;

33.25. Klaipėdos miesto administracinėje teritorijoje skveruose, parkuose,pakelėse, kitose bendros paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus, šių plotų šieną naudoti jų mitybai, išskyrus savininkams, turintiems žemės ūkio paskirties žemės gyvuliams ganyti, įregistruotus pastatus (tvartus) gyvuliams laikyti – Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų, Žardės, Labrenciškių, Kalotės miesto rajonuose.

34. Gyvūno savininkui, kuriam buvo taikyta gyvūno konfiskavimo bausmė,draudžiama įsigyti ar laikyti gyvūnus. Po dvejų metų, gavus visos laiptinės gyventojų sutikimą,Gyvūnų globos kontrolės tarnybos rekomendaciją, Klaipėdos miesto savivaldybė gali išduoti leidimą gyvūnams laikyti.

V. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

35. Gyvūnus Klaipėdos mieste leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.

36. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies, veislės, amžiaus,fiziologinių savybių ypatumus.

37. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų.

38. Leidžiama laikyti šunis, kates bei ne ūkinės paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus. Pavojingi gyvūnai ir pavojingi šunys gali būti laikomi ir auginami pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.

39. Šunis rekomenduojama vedžioti šunų vedžiojimui skirtose aikštelėse, laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose, su pavadėliu.

40. Gyvūnų laikymo daugiabučiuose namuose tvarka:

40.1. viename bute leidžiama nuolat laikyti registruotą, identifikuotą, paskiepytą vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių;

40.2.laikyti šunis, kates bute, kur gyvena kelios šeimos,leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą,o privačiame name – jei kiemo teritorijos ir išėjimai nėra atskirti.

40.3. įsigyjant naują gyvūną, reikalingas daugiabučio namo daugumos aikštelės raštiškas gyventojų sutikimas.

40.4. šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, o esant būtinybei ir su antsnukiais;

40.5. viešose vietose, laiptinėse, koridoriuose, savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu;

40.6. laiptinėse, bendro naudojimosi koridoriuose, viešose vietose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialioje taroje, ant rankų arba vedami sutrumpintu iki minimalaus ilgio, bet neilgesniu kaip 1 m ilgio pavadėliu, esant būtinybei, su antsnukiu. Gyvūną vedantis asmuo turi užtikrinti viešąją rimtį, nesukelti grėsmės ar išgąsčio aplinkiniams žmonėms bei gyvūnams;

41. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.

42.Vedžiojant, vedant gyvūnus, jodinėjant ar važinėjant arkliais ir jiems priteršus, taip pat gyvūnams priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, transporto priemones bei kitas bendrojo naudojimo vietas, gyvūnų savininkai ar atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Nesilaikantys šio reikalavimo asmenys atsako administracine tvarka pagal administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str. 43. Gyvūnų viešbučių, prieglaudų,kirpyklų, veterinarijos gydymo ir kitų aptarnaujančių įstaigų, gyvūnų veisimu užsiimančių fizinių ar juridinių asmenų veikla neturi pažeisti teisėtų gyventojų interesų.

44. Gyvenamojo fondo administratoriai gali, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis,pasitvirtinti daugiabučių namų vidaus gyvūnų laikymo taisykles, kuriose numatytų leidimo laikyti gyvūną,jo laikymo bei netekimo tvarką, nustatyti papildomų mokesčių rinkliavą, panaudojant kaupiamąsias lėšas bendro naudojimo patalpų priežiūrai,papildomų šunų vedžiojimo aikštelių įrengimui.

45. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, organizacijų teritorijose,automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse,kituose objektuose.

46. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik 33.25 punkte paminėtoje miesto administracinėje teritorijoje, tik savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų pilnamečių narių sutikimą. Gyvūnų savininkai turi turėti Visuomenės sveikatos centro leidimus.

47. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti, tačiau įėjimas į valdos teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti uždarytas, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas(ženklas – baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis – “Palaidas šuo”). Šis ženklas turi būti matomas ir nakties metu.

48. Privačiose namų valdose gyvūnų laikymui skirti statiniai, nereikalaujanty sprojektinės dokumentacijos rengimo, įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos. Nurodytą atstumą galima pakeisti tik turint raštišką kaimyninių valdų savininko sutikimą.

49. Sodininkų bendrijų atviruose soduose, privačiose neaptvertose valdose gyvūnai laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiose ne mažiau kaip 1,5 m aukščio voljeruose, kurie turi būti pastatomi ne arčiau kaip 2 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

50. Esant perspėjimo ženklui,uždarose rakinamose patalpose (sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose,ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi.

51.Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas,taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima – laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

52. Esant reikalui,gyvūno savininkas privalo pateikti atsakingiems pareigūnams gyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo,identifikavimo dokumentus.

53. Viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu esant būtinybei, su antsnukiu. šunys neturi kelti grėsmės aplinkiniams, esant pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki minimalaus, bet ne ilgesnio kaip 1m ilgio.

54. Gyvūno savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 val. iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

55. Pasimetus gyvūnui, gyvūno savininkas privalo apie tai pranešti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.

56. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, radę pasimetusį gyvūną, privalo pranešti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai arba registratoriui. Tarnybos darbuotojai pagal implantuotą mikroschemą privalo nustatyti gyvūno savininką ir jam pranešti apie surastą gyvūną.

57. Gyvūno savininkas,negalintis toliau prižiūrėti ir rūpintis gyvūnu,privalo jį atiduoti Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri gyvūnui suras naują šeimininką,o nesuradus, atliks gyvūno eutanaziją.

58. Jeigu viešoje vietoje šalia šuns ar katės nėra jų šeimininko, gyvūnas laikomas beglobiu.

59. Vagystės, pagrobimo,smurto, ginkluoto užpuolimo atvejais savininkas turi teisę panaudoti šunį kaip gynybos priemonę.

60. Užpuolus šuniui,galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliant pavojaus aplinkiniams žmonėms.

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVULIŲ LAIKYMAS

61. Gyvulių augintojas privalo laikomus gyvulius registruoti ir identifikuoti šalyje nustatyta Gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarka.

62. Ūkinės paskirties gyvuliai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje, laikomi tik pagal projektinę paskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose) ir tik 33.25 punkte išvardintuose miesto rajonuose.

63. Gyvulių laikymui skirti ūkiniai pastatai turi atitikti RSN „Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos” reikalavimus.

64. Gyvulių mėšlą galima kaupti uždarose iki 1 m3 tūrio patalpose,nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje.

65. Srutos turi būti surenkamos į sandarią srutų duobę, laikomos uždarius sandariais dangčiais ir išvežamos, kai duobė prisipildo ne daugiau kaip 2/3 tūrio. Draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, juos užkasinėti į namų valdų laisvus plotus ar vejas.

66. Ūkinės paskirties gyvulių laikymo patalpos turi būti dezinfekuojamos, jose turi būti palaikoma švara bei užkirstas kelias musėms, graužikams ir kitiems ligų pernešėjams veistis.

67. Teritorija turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją.

68. Pagal Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001-11-12 įsakymą Nr. 390/498 „Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos” savininkai ar atsakingi asmenys privalo registruoti ir identifikuoti turimus ūkinės paskirties gyvulius bei jų laikymo vietas.

VI. SANITARIJOS, HIGIENOS IR VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

69. Gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi.Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.

70.Savininkas privalo užtikrinti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai jų nuosavybei, laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų.

71. gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės ir kt.) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Registratoriai perduoda Maisto ir veterinarijos tarnybai registruotų gyvūnų sąrašus,o ši kontroliuoja, kad gyvūnai būtų paskiepyti.

72. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, taip pat atliktidehelmintizaciją.

73. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas;

74. Visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, į kurias pateko žmogus,nukentėjęs nuo gyvūno (apkandžiotas, apdraskytas), nustatyta tvarka privalo apie tai informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą bei Maisto ir veterinarijos tarnybą.

75. Teikti veterinarines paslaugas ir gydyti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir licenciją tam darbui dirbti.

76. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

77. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių,būtina išsaugoti lavoną savininko bute ar valdoje ir skubiai pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Gyvūnų globos tarnybai.

78. Nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai paima lavoną ir išveža jį utilizuoti.

79. Klaipėdos mieste gali būti steigiamos gyvūnų kapinės. Jose gyvūnų laidojimas organizuojamas pagal patvirtintas atskiras taisykles.

VII. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

80.Aikštelės šunims vedžioti gali būt įrengiamos bendro naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų gyvūnų skaičių. Žemės plotas aikštelėms skiriamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tai aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės. Juose turi būti pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti. Šunų dresūrai turi būti įrengtas minimalus inventorius. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.

81. Už teritorijų planavimo dokumentų rengimą atsakingas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius, už aikštelių įrengimą– Statybos ir infrastruktūros ir plėtros skyrius, už aikštelių eksploataciją – Miesto tvarkymo skyrius.

82. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu,,aikštelė šunims vedžioti” ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

83. Aikštelės, ekskrementų dėžės bei duobės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą – kas 10 dienų.

84. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos užrašu ,,Vedžioti šunis draudžiama” ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn, į ženklo dešinę dalį.

VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS

85. Gyvūnai turi būti vežami laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų Gyvūnų vežimo taisyklių.

86. Gyvūnus galima vežti tik tam specialiai paruoštu transportu (laivais, automobiliais), kad transportavimo metu gyvūnai metu nebūtų žalojami ir nepatirtų streso.Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

87. Skirtingų rūšių,taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

88. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti laikantis Lietuvos respublikos Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999-06-21 įsakymu Nr. 4-165 patvirtintų„Dėl gyvūnų vežimo taisyklių”reikalavimų.

89. Galima vežti keleivinio transporto vietiniais maršrutais gyvūnus tik specialioje taroje (krepšyje, pintinėje, narvelyje ir kt.), neužimant atskiros stovimos ar sėdimos vietos. užėmęs atskirą sėdimą ar stovimą vietą vežantis asmuo už papildomą vietą privalo pirkti bilietą bei apsaugoti nuo galimos taršos sėdimą vietą pagalbinėmis priemonėmis (paklotais, užtiesalais ir kt.).

90. Viešame transporte gyvūno priterštas vietas, gyvūną vežantis asmuo privalo nedelsiant išvalyti.

IX. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

91. Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti,registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokestį į miesto biudžetą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.

92. Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei, mokesčių dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

93. Šeimininkai už vengimą identifikuoti, registruoti jiems priklausančius šunis ir kates traukiami atsakomybėn pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį.

X. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS IR UTILIZVIMAS

94. Benamių (beglobių)šunų ir kačių gaudymu, karantinavimu, naikinimu ir utilizavimu užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe. Šios tarnybos darbą koordinuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius.

95. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) šunis ir kates, nesilaikant šių taisyklių reikalavimų.

96. Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma identifikuoti, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui. Pastarasis, atsiimdamas sugautą gyvūną,privalo pateikti 52 punkte išvardintus dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį

97. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas 3 paras. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną,Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Gyvūnų prieglauda turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus,rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar surasti nauji savininkai gyvūnams.

98. Beglobių gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Už jų pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str.

XI. KITI KLAUSIMAI

99. Renginiai, kuriuose dalyvauja gyvūnai,gali būti organizuojami tik gavus Maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

100. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja Savivaldybėje įregistruoti įstatai, suderinti su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru ir Maisto ir veterinarijos tarnyba.

101. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą,mokėti mokesčius.

XII. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖIR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

102. Šių taisyklių kontrolę vykdo Klaipėdos miesto savivaldybė sadministracijos Miesto tvarkymo skyrius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba, gyvenamojo fondo administratoriai. Kontroliuojančių institucijų pareigūnų teises apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 19 straipsnis.

103. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai turi teisę:

103.1. įeiti į butą, turint teismo sprendimą, jei ten nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisyklių;

103.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų,informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;

103.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;

103.4. įteikti Apylinkės teismui ieškininį pareiškimą,kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnams gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ir aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko priklausančių aplinkybių.

104. Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų auginimo ir laikymo Klaipėdos mieste taisykles, baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 straipsnius.

105. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti, parduoti ar numarinti.

106. Gyvūno savininkas atlygina šalyje galiojančių įstatymų, kitų norminių aktų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jo laikomo gyvūno padaryta žala žmonių ar gyvūnų sveikatai,atskirų žmonių, įmonių bei valstybės turtui.